Labai patiko!
Visą laiką skaitydama lyginau faktus, prisiminiau tam tikras asmenybes... Ši knyga puikiai perteikia permainą, baimę, paaiškina, kodėl niekas nesukilo, nepaprieštaravo naująjąi valdžiai. Propaganda. Jį buvo taip puikiai naudojama, kad "gyvūnai" net nesuprato ar jų prisiminimai tikri, ar tai tik jų sapnai, liguisti vaizduotės vaisiai. Betkokie neparankūs faktai maskuojami, keičiami.

Labai patiko, kaip knygoje vaizduojamas smukimas taisyklių laužimu. Viena po kitos taisyklės užrašytos ant sienos buvo keičiamos, kad atsitiktų valdžios normas, o sulaužius visas, jos uždažytos dažais, lyg jų ten niekada ir nebūtų buvę. Vietoj jų, atsirado visą triūsą, gyvūlių kančias ir pastangas trypianti naujoji taisyklė "keturios kojos gerai, o dvi - dar geriau". Taip buvo sulaužytas gyvūlių siekis išsivaduoti iš žmonių valdžios. Dvikovai anksčiau buvę priešai, dabar išmirus viską mačiusiai kartai, staiga tapo "draugai".

"Visi gyvūliai lygus, bet kai kurie - lygesni".

Vietoj žmogaus šeimininko atsirado paršas šeimininkas... Bet šeimininkas visada buvo. Gyvūliai niekada nebuvo lygūs, jie niekada gerai negyveno. Bet juk jie tik gyvūliai... Tiesa?

Leidžia susimąstyti ir apie personažus, kuriems užkabintas tam tikras gyvūno pavadinimas.

Avys - kvailos, mekens ką išmokinsi.
Arklys - galvos tik apie darbą.
Šunys - paklus tam, kuris išaugino ir šeria.
Asilas - laikomas kvailiausių iš visų, iš tiesų buvo visažinis.
Na, o paršai... Paršai ir yra paršai...